Tarp draugų, pažįstamų ir kolegų jau daugelis žino, kad mėgstam pavalgyti. Dėl šios priežasties gauname nemažai prašymų parekomenduoti kokią nors vietą vakarienei su vaikinu, pietums su draugėmis ar naktiniams kokteiliams. Retesnis atvejis būna (bet būna!), kad gauname ne užklausų, o rekomendacijų kur mums pačioms nueiti ir ką išmėginti. Casa della Luna yra viena iš tų vietų, kurias mums parekomendavo ir prisakė, kad ten gerai, labai gerai ir privalom išmėginti.
Esam gan patiklios ir negalime neigti neišbandę, tad nusprendėme pradžiai padaryti facebook’o analizę – pažiūrėti nuotraukass, meniu, na pradžiai su šia vieta susipažinti per internetą (nes dabar beveik visos pažintys prasideda per internetą). Iškart susidūrėme su problema – facebook’as mums įvedus Casa della Luna nieko nerado. Aišku, nemeluosim, ne iš pirmo ir ne iš aštunto karto pavyko išvis šio restorano pavadinimą parašyti, bet tikėjomės, kad pagaliau jį parašius be klaidų, facebook’as iškart išmes reikiama puslapį… Dėl nepaaiškinamų priežasčių taip neįvyko, tad vienintelis būdas rasti jų facebook’ą buvo prašymas žmogaus, kuris jau “mėgsta” šią vietą užtaginti vardą ant nuotraukos. Tai ženklas savininkams bei administratoriams, susitvarkykit SEO, URL ar kažką nežinau ką, nes jus rasti sunku ir ne visi tokie užsispyrę kaip mes.
OKEY, ta proga, kad radom – grįžtam prie paties restorano. Sužinojome kad Casa della Luna daro benediktus, tobuliausią pasaulio patiekalą, tad ilgai nesitarę nusprendėm, kad pirmą kartą čia lankysimės per pusryčius – geriausią dienos metą.
Pradėsiu nuo pirmo įspūdžio – jis visiškai pranoko lūkesčius. Važiavom su nusiteikimu, kad rajonuose nieko per daug gero nebūna (net ir po tiek liaupsnių), tad vos atvykę į vietą buvom maloniai nustebintos, o mūsų stereotipai buvo sudaužyti į šipulius. Jei maistas geras, tai nebūtinai restoranas turi būti su tokiu išdirbtu interjeru. Šviesu, nemažai mėnulio ir nakties motyvų. Vos įėjus į vidų (arba net kieme, jie lauko sezonas) jaučiasi, kad tai vieta su charakteriu. Užskaitom!
Virtuvė yra atvira, tad gamybos procesą galite stebėti LIVE, kas asmeniškai mums labai patinka, nes ir pažiūrėti galima kaip gimsta užsakyti patiekalai ir klausimų užduoti kaip kas ir su kuo darom. Aišku, ar šefams patinka toks dėmesys, tai klausimas, bet mums plepėti patinka, taip kad pakalbinom Ignutį, pagrindinį Casa della Luna šefą, kuris prieš pradėdamas dirbti čia buvo pagrindinis Lauro lapo šefas. Jei pamatysit šį žmogų, žinokit, jis virtuvėje daro magiją.
Pusryčių meniu nedidelis, bet visokio plauko valgytojai, tikiu, rastų sau tinkamą patiekalą. Ir kiaušiniai, ir saldžiau, ir sunkesni patiekalai, ir lengvesni, žodžiu kiekvienam pagal norus.
Per pusryčius į meniu asmeniškai man, Dovilei, žiūrėti nereikia, nes mėgstu laikytis tradicijos – benediktas ir blyneliai pasidalinti vietoj deserto.Smagu, kad turėjom vieną valgytoją, kuris nėra tokių griežtų pažiūriu pusryčių atžvilgiu, tad jo dėka buvo išbandytas ir dar vienas patiekalas – pusryčių mėsainis.
Kadangi esam draugiškos ir mėgstam dalintis, tai aišku įlindom į ne savo lėkštę paragauti šio grožio. Minkšta bandelė, sultinga vidutiniškai kepta mėsa, kiaušinis apteptas padažu – mėsainių mėgėjai apsilaižys pirštus. Garantuojam!
Benedikto kiaušinis gavo daugiausiai mūsų dėmesio. Stebėjom jo gamybą ir seilė tyso, nes jūs pažiūrėkit koks gražus… Bėgantis trynys, susimaišęs su sodriu Hollandaise padažu, kurio kiekis galėtų būti apibūdintas kaip pats tas, o viską vainikuoja šviežia minkšta bandelė, špinatai ir prosciutto. SUPER! Šis benediktas mums labai patiko ir neabejotinai patenka į TOP 3 Vilniuje randamus benediktus, tik norėtumėm mažiau bandelės.
Rikitos blyneliai buvo puikus pasirinkimas desertui. Blyneliai buvo minkšti ir purūs, o prie jų puikiai derėjo vanilės padažas bei uogos. Rekomenduojam visiems saldžių pusryčių mėgėjams!
Išmėginę pusryčius dabar kasdien stebim į Casa della Luna facebook’ą dedamas dienos pietų nuotraukas. Išmėginti dienos pietus – tai antras MUST DO susijęs su šiuo restoranu be to, kad būtinai grįšim ten pusryčiauti, nes mums čia patiko. Jaukus restoranas su puikiu šefu priešaky – ko dar galima norėti? GO GO GO!
Author Profile
