Nu ok. Juokaujam. Būtumėm vis tiek apsilankę, bet pusryčiai yra tai, dėl ko norisi anksčiau eiti miegoti ir anksčiau atsikelti, o pusryčiai su gera kompanija, gerame restorane bet kokią dieną gali paversti gera (na bent kažkurį laiką, čia kiekvienam pagal kantrybę ir emocinę kompetenciją).
Kad diena iš tiesų prasidėtų gerai, turim įprotį rezervuotis staliuką iš anksto, nes tendencija tokia, kad gerose vietose einant pro šalį staliuko negausi. Ir tikrai, nei vienas žmogus-praeivis, tikėdamasis monuose papusryčiausi be rezervacijos, staliuko negavo, nes restorane nėra vietų dabar, nebuvo prieš 1 ar 2 val. ir nebus visą likusią dieną. Moralas – norėdami pavalgyti monuose, planuokit iš anksto ir rezervuokit sau vietą.
Restoranas nedidelis ir jaukus, iškart suprantame, kodėl save pristato kaip “namų restoraną”. Vos įėjus patenkame į salę su atviru “baru”, kuri primena namų virtuvę, nes “baras” šotams pilstyti, o ši virtuvė šeimininkutėms, ruošiančioms kavą bei sultis.
Meniu visą dieną toks pats. Nemėgstantiems standartinių pusryčių maisto ar norintiems stipriau (nors ir pusryčiai labai stipru, tuoj papasakosim kodėl), yra dienos sriuba (buvo daržovių), antienos confit šlaunelė, starkis su benedikto kiaušiniu ir carbonara makaronai. Kiti gali rinktis iš tradicinių pusryčių patiekalų – benedikto kiaušinių ir amerikietiškų blynelių. Kadangi šiuos mėgstam labiausiai, juos ir užsisakėm.
Vos užsisakius mums patiekė duoną su sviestu. Čia kaip su pasitikimo putojančiu – kaskart tikiesi, kad bus ir dažniausiai būna, bet kai nebūna, tai tokia ir šventė. Taip ir su duona, kaskart tikiesi, kad patieks, bet jei nepatiekia, tai pagalvoji – toks čia ir restoranas…
monuose duona su sviestu yra patiekiama. Minkšta, šilta, regis, tik ką iškepta, o sviestas su sėklomis purus, atrodo, pats užsitepė, nieko mozot nereikėjo. Na, iš esmės buvo taip skanu, kad kol pagamino benedikto kiaušinius, galima sakyti, kad pavalgėm. Neišėjo tiesiog paragauti, nes buvo per daug skanu…
vienas “pasileidęs” kiaušinis <3
Nepaminėjau anksčiau, bet užsisakinėjant benedikto kiaušinius (po porciją) ir blynelius (pasidalinti) padavėja perspėjo, kad benediktai tikrai labai sotūs. yeah right, mintyse pagalvojau, matėm mes tuos sočius benediktus… mėgstam pavalgyt, tikrai ant viršaus dar įvyniosim po pusę porcijos blynelių, kurie, sakė, irgi labai sotūs.
kai pamatėm benediktus supratom ką ji turėjo omeny – aš tokio dydžio benediktų buvau nei mačius, nei valgius, ta prasme jie buvo MILŽINIŠKI. neapsigaukit, čia ne bulkutė sudaro visą jo “masę”. oi ne, juose VISKO tiek daug – daug šoninės, dideli kiaušiniai, daug špinatų, bandelė šviežia, jos kiekis puikis – nei per daug, nei per mažai. Padažas – O TAIP. Žodžiu, tai buvo nuostabūs benediktai ir išties labai labai sotūs.
Kadangi buvom perspėtos benedikto dydžio, bet tik iš dalies patikėjom (iš mandagumo gal net labiau), blynelius nusprendėm dalintis ne perpus, o tryse, tad gavosi po blyną. Šios porcijos vienam valgytojui būtų apstu, o mes po blyną suvalgėm, kaip po desertą. Blynai patiekiami su sirupu ir vaisiais, kurie suteikia gaivumo. S U P E R, imami antrą kartą tai tikrai!
Vietoj pabaigos. Mums čia patiko. vieta, atmosfera, aptarnavimas, maistas, kainos ir kokybės santykis… čia tiesiog Viskas Labai Gerai ir norisi grįžti!
P.S. pusryčių meniu, sakė, kaskart keičiasi. Jei kažką išmėginsit kitko – pasidalinkit! Ir šiaip – GO!
Author Profile
