Vėl pradėsiu nuo kolegės Aistės, kuri šmėžavo įraše apie Aušrą Karaliūtę, kuri yra drabužių dizainerė ir su kurios sijonu dabar sėdėdama rašau šį tekstą. Tai Aistė sako: varom pavalgyti į Lauro lapą! Nu varom, sakau. Ir ji taip stebisi, kaip aš dar nesu ten buvus. Nu nesu, kokia gėda! Kokia čia gėda, čia gaila ne gėda. Kaip suprantant iš pavadinimo – dar skanesnių dienos pietų aš nesu niekur valgius ir ką čia valgius, čia prisivalgius! Ir aš dabar noriu sužinoti, ką čia duoda vakarais! Aš čia dar ateisiu!
Mums šiaip visai gerai, nes pietų pertrauka prasideda pusvalandžiu anksčiau nei daugumoje vietų (nes anksčiau ir dirbti pradedam), todėl kai ateinam pietauti būna tuščia. Gali išsirinkti kurį tik nori staliuką, visas dėmesys tau, jokių eilių, nu kaip smagu. Tai užėjom (aš dar burbėjau, kad nėra lauko, po to iš kart pamiršau, kad man jo reikėjo). Taip viskas gražu, ne per daug, ne per mažai ir malonu ir jauku. Va pasižiūrėkit:
ir dar:
Nors ir buvau pamiršus, kad to lauko norėjau, bet matyt nesąmoningai parinkau staliuką prie pat lango, kurie yra iki žemės ir duoda daug šviesos, nors tuo metu saulė krito kiton pusėn, bet man tas urban vaizdas į gatvę patinka.
Aistė pasakė, kad jei nesu čia buvus, reikia valgyti visą verslo pietų kompleksą. O tai reiškia: gėrimas, užkandis, salotos, karštas ir desertas.
Aistė sako, Aistė žino. Imam!
Iš pat pat pradžių įpila vandens! Šitas gestas yra toks būtinas ir toks mielas ir iškart pelno vietai pirmas 9 kačiuko gyvybes. Man keista, kai kitur nori už vandenį iš kliento paimti 2 eurus. Dar prieš 10 metų kai pirmą kartą lankiausi Amerikoj, man buvo keista, kad tą vandenį pila tik atėjus ir kad kai atneša sąskaitą nereikia sumokėti. O dabar man keista, kai to nedaro. Keičiasi laikai, ir pistacijų anksčiau nemėgau….
Tai čia tas vanduo tikrai nėra gėrimas iš verslo pietų. Gėrimas yra šviežiai spaustų sulčių gėrimas, jautėm meliono ir apelsino skonius. Tada atneša trešnių. Čia tiesiog kaip užkandis. Ir dar tada neša toliau. Šiltos duonelės su aliejaus ir balzamiko padažu:
Nebežinai žmogus iš kaimo kur dėtis, makt trešnę, capt duonos mirkt mirkt į padažą. O – jau žiūri neša salotas (ir šiaip jau mintyse supranti, kad net ir tų salotų užtektų). Nežinau kaip kitiems, bet mane nervina pomidoro luobelė. Realiai tai nervina visų vaisių ir uogų luobelės: vynuogių, agrastų, obuolių, slyvų…. O čia salotose POMIDORAS BE LUOBELĖS! Nuoširdus reverenasas! Ir dar super šviežias burata sūris (Burrata – šviežias itališkas sūris, gaminamas iš mocarelos sūrio ir grietinėlės).
Traškios salotos, pomidorai be luobelės ir truputis alyvuogių trupinių. Man čia labai tiko, o Aistė sakė, kad per daug užgožia sūrio skonį. Ką čia jai kalbėti, ji net pomidorų nemėgsta.
Tam dam ta dam- įneša lašišąąąąąą. Kokio tyro skonio! Tokia traškiai apskrudusia skūrele, su rukyta bulvių koše, agurkais, balzamike mirkytais ir kažkaip ruoštais svogunų lapais (ne laiškais) ir juodu padažu! Su sepijos rašalu ir paprikomis. Šiaip tie agurkai šilti man nepatiko, bet žuvytė, bulvių košė tas padažas ir tie svogūnai!!!!
Ir desertas, kurio taip ir neparagavom, nes baigėsi mūsų pietų laikas ir turėjom skubėti. Per kažkokį nesusikalbėjimą, sutarėm, kad išvis atsisakom, nors buvo mintis supakuoti. Bet aš buvau išsirinkus kefyro pana cota ir supakavimas pasirodė per sudėtingas, nors aš būčiau pakeitus savo šį norą į brownie. Ir šiaip pagalvojom paskui, kad būtume sugadinusios su tuo išsinešimu visą pateikimą. Ir gerai, ateisim dar.
Išminusavus tuos desertus ir sumokėjom po 8 eurus. Už viską.
Ir pamiršau paminėti gerą aptarnavimą! Toks neįkyrus ir toks vietoj ir laiku! Viskas papasakota, laiku atnešta, vietoj nusišypsota, atsisveikinta. Linkėjimai!!!
http://laurolapas.lt/
Pamenkalnio g. 24, Vilnius
https://www.facebook.com/Lauro-Lapas
Author Profile
