Žemaitija drąsiai gali pretenduoti į šios vasaros atostogų arba bent jau ilgesnio savaitgalio būtinas aplankyti Lietuvos vietas. Žalia žalia ir gražu, kur bepasisuktum. Jei ne keliai – atrodytų, kad viskas iš vien laukinė gamta, kurioje net namai, rodos, kaip čia buvę, kartu su šimtamečiais ąžuolais suaugę, o ne žmogaus statyti. Be to, gražus pastebėjimas, ąžuolai čia, matosi, gerbiami, didieji aptverti, saugomas kiekvienas kampelis, palikti net ir nudžiuvę medžiai. Stypso tuščiom šakom, stiebiasi į dangų, o jei audros nulaužtas, tai žiūrėk, kieme bus gražiai įkomponuotas, gėlėm apsodintas. Gal, kad nedažnai taip toli iš sostinės nusibelsi, o gal iš tikrųjų be proto gražu, išpuoselėta ir, jaučiasi, mylima.
Vienintelis ilgos kelionės minusas šią vasarą – remontuojamas greitkelis Vilnius-Kaunas. Įveikus šią nelabai malonią atkarpą/kliūčių ruožą, autostrada važiuojant laikas neprailgsta, juolab tikrai verta keliauti į nuostabų kraštą Žemaitiją!
Galimi keli kelionės į Žemaitiją scenarijai:
- Važiuojant link pajūrio (o tą, panašu, šiais metais darys kone kas antras mūsų šalies pilietis), pradėjus kelionę labai anksti ryte, užsukti bent geram pusdieniui;
- Skirti visą dieną vien Žemaitijai, o grįžtant ar link Kauno, ar link Vilniaus, išsukti iš autostrados ir Nemuno vingiais besidriekiančiu keliu aplankyti kelias pilis ir persikelti keltu.
- Geriausias planas – važiuoti su nakvyne ir pasiplanuoti dvi ramias dienas vietovių tyrinėjimui.
Pamatyti yra ką, informacijos daug, svarbiausia atsirinkti pagal poreikius ir galimybes. Šiame įraše yra išbandyti svarbiausi objektai Platelių-Plungės kryptimis išsukant iš autostrados Panemunės keliu, kitame bus daug įdomybių apie Rietavą (ir sunku būtų aprėpti viską per vieną dieną, todėl verta sugaišti kelias minutes ir paskaityti stengiantis suprasti, kas patinka Jums).
Beržoro bažnytkaimis 
Beržoro ežeras 
Beržoro ežero sala 
Šeirės pažintinis takas 
Plungės dvaro sodyba 
Platelių jachtklubas 
Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas 
Kavinė “Burės” 
Plungės dvaro sodyba 
Platelių jachtklubas 
Šeirės pažintinis takas 
Šeirės pažintinis takas 
Šeirės pažintinis takas 
Šeirės pažintinis takas 
Plungės dvaro sodyba 
Plungės dvaro sodyba 
Raudonės pilis 
Neveikiantis pelkių takas 
Neveikiantis pelkių takas 
Ąžuolas prie Babrungėnų vandens malūno 
Raudonės pilis 
Plungės dvaro sodyba 
Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas 
Plungės dvaro sodyba 
Plungės dvaro sodyba 
Beržoro bažnytkaimis 
SIberijos apžvalgos bokštas 
Siberijos apžvalgos bokštas 
Beržoro ežero sala 
Keltas “Vilkynė”. 
Platelių ežero apžvalgos aikštelė. 
Šeirės pažintinis takas 
Šeirės pažintinis takas
Nakvynė. Rekomenduočiau ieškoti aplink Platelių ar Beržoro ežerą. Vietų įvairiausių – nuo sodybų keliolikai žmonių, kambarių dviem, kempingų ar sutvarkytų stovyklaviečių miegant palapinėse iki itin brangaus Plateliai Sala Resort.
Transportas. Populiariausias variantas – dviračiai. Nuomoja ir pačios sodybos ir Platelių miestelyje yra kelios vietos (sako tik reikėtų rezervuoti iš anksto, nes sezono metu poreikis stipriai išauga), kiti atsiveža savus. Dviračių maršrutas aplink Platelių ežerą vienas populiariausių visoje Lietuvoje ir tikrai gerai jiems pritaikytas, bei pamatyti vertas. Priklausomai nuo vietos, kur apsistosite, daugelį lankytinų objektų galima pasiekti tiesiog kojomis, čia jau pravers realus galimybių įvertinimas. Pavyzdžiui du kilometrai iki pažintinio tako, kurio ilgis keturi kilometrai. Viso labo aštuoni kilometrai, kurie lengvu žingsniu tikrai neturėtų sukelti diskomforto. Nepamirškite, kad “kur bepasisuksi – gražu”, todėl tie du kilometrai link lankytino objekto bus kaip vienas ilgas pasigrožėjimo maršrutas. Automobilis. Ne toks eko, bet visur patogu. Yra stovėjimo aikštelės ir problemų neturėtų kilti.
Objektai:
- Siberijos apžvalgos bokštas. Nėra aukštas (15m), netoli kelio, reikia praeiti kelis metrus įstabios pelkės (kuri yra viena labiausiai vertinamų visoje Žemaitijoje), o nuo bokšto už lygumų matysite Platelių ir Beržoro ežerus (bokštas yra Beržoro bažnytkaimyje).
- Beržoras. Mažiukas, nedidukas miestelis, pilnas įvairių religinių motyvų: koplytelių, kryžių ir koplytsulpių ir labai graži, viena seniausių Lietuvoje medinių bažnyčių – Beržoro bažnyčia. Kaip pridera ant kalvos. Yra ir kapinaičių, kiek girdėjau, bent jau per karantiną kapinaitės pradėjo įgyti populiarumą tarp pasivaikščiojimo vietų. Ramu, žmonių mažai, o ir legendos apie lietuvaites, geriausiai pasaulyje prižiūrinčias kapelius, žiūrint į išpuoselėtus gelynus – ne iš piršto laužtos.
- Beržoro ežero sala. Tai hidrografinis gamtos paveldo objektas, kuriame jausitės kaip bebro namuose. Nuotraukose atsakymas kodėl. Į salą nesunku nuplaukti valtele ar vandens dviračių, kurių nuomą nesunkiai rasite aplink ežerą.
- Platelių ežero apžvalgos aikštelė. Netoli jachtklubo. Mes pradėjome nuo aikštelės ir tik nusileidę žemyn atradom jachtklubą, bet galima ir atvirkščiai. Apžvalgos aikštelė sutvarkyta nepriekaištingai, pritaikyta judėjimo ir regos negalia turintiems žmonėms. Gausu informacinių ir meninių stendų. Nuo jos atsiveria Platelių ežero (didžiausias ir giliausias Žemaitijoje) grožis ir salos juokingais pavadinimais (pavyzdžiui Briedalė, Ubagsalė ar Gaidsalė). Jachtklube veikia kavinė “Burės”, smalsumo vedini paanalizavome meniu, nieko autentiško neradome, bet kavos išgerti su romantiškais laivų stiebų vaizdais tikrai galima. Geresnė mintis būtų patiems pasidaryti pikniką vienoje iš gražiai įrengtų aikštelių – yra suoliukai, stalai – poniškas patogumas pavalgyti gamtoje.
- Šeirės pažintinis takas. Ar nuo apžvalgos aikštelės ar nuo jachklubo sekant ženklus lengva į jį įsimušti, mat dalis driekiasi Platelių ežero pakrante. Vienas gražiausių takų, kokį teko aplankyti, tai renkantis minimaliai laiko praleisti Žemaitijoje, šitą būtina įtraukti į sąrašą. Neilgas, vos keturi kilometrai, vaizdingas ir gausus. Bus ir miško ir ežero ir pelkės ir įkalnių bei nuokalnių, bet patogus, kojų neišsilaužysit. Dairykitės, skaitykit pažintinius stendus, kurių tikrai daug ir bandykit atrasti įvairius augalus – čia jų labai daug, o gal pavyks ir pamatysite kokį įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą! Tinginiukams gera žinia! Yra sukurtas audiogidas mobiliosios aplikacijos formatu, kuri yra nemokama („Audio Guide of Zemaitija National Park“).
- Babrungėnų vandens malūnas. Kai atvykome buvo uždarytas, todėl reikėtų pasiskambinti, nes taip ir neišsiaiškinome, ar veikia. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – šalia nuostabus ąžuolas, o nepavykus apsilankyti viduje, pasukome link dar vieno objekto.
- Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas. Neplanavom, o praleidom apie dvi valandas. Skamba kaip šiek tiek ezoterinė vieta, gal panašiai kaip Merkinės piramidė, bet iš tikrųjų čia ramybės oazė. Tiesiog būni su savimi, savo mintimis. Vidinės pusiausvyros labirinto ilgis apie du kilometrai. Įėjai ir vingiuoji aukštyn, žemyn, prieini centrą ir vėl atgal. Iš pradžių dar spėlioji ir planuoji, kur ves sekantis vingis, bet po to atsipalaiduoji, pasiduoti ir tiesiog eini. Labirintai penki, dar kelios figūros, dailiai sutvarkytos erdvės ramiam pasėdėjimui ir kavinukė – pasistiprint ar kavos išgerti. Mokamas reikalas (buvo 3 Eur. Kadangi gegužė, bet vasarą brangsta iki 4).
- Plungės dvaro sodyba. Įspūdinga. Oginskių palikimas. Daugiau apie šią inteligentų šeimą į Žemaitijos kraštą atvežusią pasaulietiškus išradimus (pavyzdžiui, telefono liniją, praėjus vos penkiems metams nuo jo išradimo) ir pliūpsnį kultūros – papasakosiu kai rašysiu apie Rietavo muziejų, o čia, Plungėje, buvo jų vasaros rezidencija. Sodyba didelė, daug pastatų, galima prisėsti pasigrožėti tekančiu upeliu, tilteliais, gėlių jūra. Daug gražių detalių, net šunims dubenėliai vandens. Sodyba keliose dalyse susijungia su modernia Plungės dalimi – parku ir stadionu. Žiūrisi gražiai ir akies nerėžia, gražiai įterpta. Laiko užtruks tiek, kiek norėsis vaikščioti, galima dideliais ratais, galima kirsti ir trumpinti. Apsilankyti verta, stipriai rekomenduoju kartu su Šeirės pažintiniu taku.
- Pelkių takas. Taip ir vadinasi – pelkių takas, jei dar pavyks rasti internete. Netoli Endriejavo. Važiavom iš Plungės, link autostrados, kad surastume tą taką prieš važiuojant namo. Radom. Šiaip gan įdomu, kad jau sustojus apėmė toks įtartinumo jausmas. Kažkas čia ne taip. Įėjimas yra, tako pradžia, kaip tako, tik aplink traktoriai, mėtosi pagaliai, galvojom, gal remontuoja po žiemos. Paėjom kelis metrus ir už posūkio radom nuolaužų krūvą. Prisijuokėm ir tiek. Jau tada kažkas ir komentarų internete rado, kad takas sulūžęs ir nerekomenduojamas lankyti. Tai tikrai NEKEREKOMENDUOJU išsukti iš jokio kelio dėl šito tako. Bye bye.
- Lemtingas posūkis iš autostrados. Jurbarkas – Kaunas. Pilių kelias, sakyčiau. Oficialiau – Panemunės. Kas penkiolika kilometrų – lankytinas objektas, dažniausiai pilis. Stojom ir ropštėmės į Raudonės pilį. Už 1,5 Eur nusipirkom bilietuką, kuris leido užlipti į pilies bokštą. Irgi verta. Turint daugiau laiko galima pasiplanuoti ir stoti visose pilyse ar bent keliose. Vienoje iš jų yra restoranas. Mes sugaišom papildomą valandą grįžimui į Vilnių, bet nesigailim ir jei reikėtų viską pakeisti – nieko nekeistume.
- Pabaigai – keltas “Vilkynė”. Nei reikėjo nei ką, norėjom atrakcijos. Smagu, be to keista, nes pratę tik prie kelto į Kuršių Neriją. Sumokėjom 5,5 Eur (keturi žmonės plius automobilis, mokėjimas grynais, čekio negavom, tai sunku pasakyti, kokia ten tiksli matematika).
Pasikartosiu – tikrai verta paskirti kelias dienais Žemaitijai! Patikėkit, ne tik gražu, bet ir kiek įdomios istorijos nugulę tuose kraštuose! Dar kitu įrašu apie cibulynę – žemaičių tradicinę šaltsriubę, o dar kitu apie Oginskių nuotykius Rietave. Iki susiskaitymo!
Nu kaip?
Author Profile
