MINI Cooper Countryman

Važiuoju su Toyota, o svajoju apie MINI. Ką tik palikau jį salone ir buvo taip gaila. Taip kaip iškrenta ledai karštą vasaros dieną, taip kaip iš vaiko atimtų saldainį. MINI yra tikras saldainis tik nebe vaikams. Tokia dinamiška, linksma ir tuo pačiu kokybiška mašina. Panašiai kaip būtų saldainis, kurį valgydamas nestorėji. Čia viskas gražu, suderinta nuo išorės, vidaus, lempučių, dviejų stoglangių, valdymo skydelių ir važiavimo džiaugsmo. Gaila šūkis “apie viską pagalvota” jau užimtas, bet jeigu šūkiai nemeluotų, o būtų nuoširdūs, tai šio ta dabartinė savininkė turėtų atsisakyti ir perleisti MINI.

Žinot būna, kad pavargsti vairuoti ir kartais bumbi: “ohhh ir vėl vairuoti, kodėl tik aš ir aš visada vairuoju?!”. Su MINI buvo priešingai, ne iki rimtų pykčių, bet tokių gražių diskusijų lygmenyje:

O, klausyk, tu nori vairuoti? Gal jau pavargai, ne? Gal pailsėk, aš pavairuosiu…

Nes vairuoti tokį automobilį, norėtųsi ne per saldžiai pasakyti, bet labai patinka. Gali būti, kad tai pirmo karto euforija ir džiaugsmas, bet gali būti, kad ne šiaip sau tiek daug žmonių kraustosi iš proto dėl šių mašinyčių. Man norisi rašyti vien šūkiais – kartą pavairavęs negali sustot!

Nuo pat pirmos minutės, kai pasiėmiau išbandyti MINI šūkavau ir baisingai džiaugiausi, kad jis visai ne MINI. Didelis, aukštas, erdvus. Dar nuo savo pačios pirmosios mašinos Reno Clio (91 metų), kuri kai aš išlipdavau atrodydavo kaip klounų automobilis, nes atrodydavau didesnę už patį automobilį, turiu tą kompleksą. Norisi didelės, kad išlipus aš jausčiausi kaip princesė, o ne moliūgas. Tai dar prieš pasimatymą su MINI galvojau kaip aš čia atrodysiu, vėl reiks gėdingai lipti dideliam žmogui iš mažylės mašinytės. Nieko panašaus. Mano didžiam nustebimui MINI netgi didesnis nei standartiniai automobiliai. Tikrai aukštesnė, viduje erdvesne (manau du stoglangiai labai protingas sprendimas, suteikiantis tą laisvės pojūtį), bet manevruojant mieste, parkuojantis – atrodo sumažėja ir tampa tokia patogi. Ne griozdas. Aš kartais dideles (labai dideles, kaip Ramūno) mašinas vadinu miesto traktoriais. Neatrodo per daug patogu siaurom senamiesčio gatvelėm važiuoti šaligatviais nes netelpi į kelio rėmus. MINI kažkaip suderino tą patogų manevringumą išlaikantį dizainą ir stiprios mašinos pojūtį.

Šiaip tai nieko daug neišmanau apie vidinius automobilio reikalus, tai nežadu apsimestinai komentuoti, bet panagrinėjau techpasą. Variklis 2l, dyzelis ir kažkokia ten didžiausia naudingoji galia 140 kW (kadangi neišmanau palyginau su savo – tik 120 kW). Bet ir blondinė turi jausmus! Skaičiai skaičiais, o jausmas važiuojant nerealus (jau naktį, grįžtant iš Trakų nuo šviesoforo dėjau į pavėsį bernus su BMW, tyliai rūkė ir prie kito šviesoforo sustojo truputi toliau, kad mūsų žvilgsniai nesusitiktų). Viskas vyko įsijungus Sport rėžimą. Kai išgirsti kaip dirba variklis, tai norisi išjungti muziką ir klausytis jo riaumojimo. Beje, dienos metu tvarkingai važinėjom ant Green rėžimo: ramiai, taupiai, bet taip pat smagiai. Vidutinės degalų sąnaudos 7,7l, bet vakare pavažinėjus Sport’iškai pakilo iki 7,8.

Ir smagiausia dalis – lempytės, šviesytės, muzikytės, nuo durelių šviečiantys logotipai, liečiami ekranai, beraktis atrakinimas, užvedimas, langų bei stoglangio valdymas – viskas įdomu ir žavu. Tikras žaisliukas. Tikrai kokybišką saldainį gamintojai įvyniojo į patį gražiausią popierėlį.

Jau apie erdvę pasakyta, bet dar kartą. Kadangi MINI pakvietė į iškylą, tai vežėm daug dalykų: stalą, kėdes, irklentes, maistą, spurgas, ir dar būtų tilpę du žmonės. Kodėl spurgos ne prie maisto? Nes jos buvo atskiroj pintinėj ir paskui truputį važiuojant ant Sport pabiro.

Važiavom tikrai tvarkingai, ant skydelio 260, mūsų didžiausias greitis buvo 113 km/h bet tikrai užteko suprasti ir pajusti kaip greitai įsibėgėja. Yra visokiausių naudingų momenčiukų, tokių kaip užsidegančios lemputės per daug priartėjus prie priešais esančio automobilio, parkuojantis – galinė kamera, kurioje nubrėžiamos virtualios linijos, skirtingoms spalvom žymimas atstumas iki kito automobilio arba kliūties. Automobilis dirba savo darbą ir leidžia vairuotojui turėti maksimaliai komfortišką kelionę.

Kas buvo blogai? Nesusidraugavom su valytuvais 😀 bet gali būti, kad ne valytuvai kalti ir ne MINI, o mes pačios. Tai per greitai, tai per lėtai, kažką ten reikėtų dar pasigilinti. Ir gal mūsų tempui per lėtai užsidaranti bagažinė. Net gėda rašyt tokias nesąmones, bet visi visada nori PURVO. 😀 negali gi būti viskas gerai. Tai va prašom.

Iš tikrųjų vienintelis didžiausias ir blogiausias dalykas, tai kad reikėjo kitą rytą MINI atiduoti. Nes fainai, tikrai patikėkit su “nuliova”, 2017 metų mašina važiuoti, taip norom nenorom nosis truputį kyla į viršų, akys sužibsi ir tas pasitikėjimas savimi šokteli aukštyn, nors neturėtų taip būti, bet žmogus yra paprasta būtybė ir taip atsitinka. Bet kai pagalvoji tai ne kiekvienas lepšis (red. past. kalba pataisyta) gali tokį automobilį įsigyti…

P.S. mano automobilių pasirinkimo sąraše niekada net nebuvo MINI opcijos, važinėju su Volvo ir labai džiaugiuosi, bet kai reikės spręsti, koks bus kitas mano automobilis – MINI bus prie favoritų!

P.S. P.S. kas atidžiai skaito, tai gal galvoja, kad čia kažkokios klaidos, nes teksto pradžioje Toyota, o pabaigoje Volvo. Tai ne čia viskas gerai, tiesiog mane veža į Kauną, todėl važiuojant galiu rašyti, o kai grįšiu į Vilnių sėsiu į savo šveduką, kurį palikau prie MINI, kurio aš nebepamatysiu, nes 13:00 val. į jį sės kažkas kitas…